Warning: call_user_func_array() expects parameter 1 to be a valid callback, no array or string given in /home/semme/domains/kakava.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 286

A sample text widget

Etiam pulvinar consectetur dolor sed malesuada. Ut convallis euismod dolor nec pretium. Nunc ut tristique massa.

Nam sodales mi vitae dolor ullamcorper et vulputate enim accumsan. Morbi orci magna, tincidunt vitae molestie nec, molestie at mi. Nulla nulla lorem, suscipit in posuere in, interdum non magna.

“Must-see” kinas: “Happiness” (Todd Solondz, 1998)

Filmuose yra laimingi žmonės, ieškantys laimės, nelaimingi žmonės, ieškantys laimės, arba žmonės, neverti laimės. O žiūrėdami „Happiness“ mes užjaučiame pedofilą ir gailimės telefoninio iškrypėlio. Ne visiems.

 

Kodėl filmo kontekste savo sapnuose žmones žudantis jaunų berniukų išnaudotojas mums labiau prie širdies nei jo kiek snobiška žmona – pareiginga užmiesčio namų šeimininkė? O tas pats telefoninis iškrypėlis mielesnis nei viena jo aukų – graži, seksuali, sėkminga poetė? Viskas priklauso nuo konteksto ir nuo pritaikytų vertinimo skalių.

 Filmo siužetas vystosi aplink tris seseris. Trish’os (Cynthia Stevenson) gyvenimas – amerikietiška svajonė. Ji gyvena dideliame name, turi mylintį vyrą ir tris vaikus. Tačiau gilesnius šeimos vandenis drumščia šeimos galvos Bill’o (Dylan Baker) seksualinis potraukis jo paties sūnaus bendraamžiams. Nuolatinė vidinė kova tarp pavyzdingo vyro ir tėvo paveikslo bei iškrypėlio geidulių nuolat matoma puikiai suvaidinusio aktoriaus veide.

 Helen’a (Lara Flynn Boyle) savo rašytojos karjeros viršunėje suabejoja savo talento tikrumu ir pradeda nebeapkęsti kūrybos bei sėkmingo gyvenimo, nuolat pateikiančio egzotiškos kilmės mylimųjų tiesiai į lovą. Tuo pat metu, kai ji gailisi, jog vaikystėje jos niekas neišprievartavo, ji sulaukia skambučio iš jau minėto iškrypėlio Allen’o (Philip Seymour Hoffman).

 Trečioji sesuo – ironiškai pavadinta Joy vardu, pati nelaimingiausia (?) iš seserų, perkopusi trečią dešimtį, neturinti nei karjeros, nei realaus kandidato į sveikus santykius. Ieškodama laimės ji įsivelia į absurdiškas situacijas, tačiau galbūt atranda laimę, jos nerasdama.

 

Visi personažai, jų istorijos, santykiai, dialogai, nutylėjimai ir išraiškos palieka vietos įvairioms interpretacijoms, tačiau galbūt pagrindinė režisieriaus Todd Solondz mintis įžvelgiama seserų tėvų santykiuose. Lenny’s ir Mona (Ben Gazzara ir Louise Lasser) susituokę pragyveno 40 metų ir vieną dieną Lenny’s pasako Monai, jog jos nebemyli ir nori būti vienas. Skyrybos neturi prasmės, o pyktis nėra ko. Apskritai, niekas nebeturi prasmės, kai vieną dieną suvoki, jog nieko nebejauti, nes kadaise tikriausiai aktyvi ir romantiška siela šiandien senukų golfo klube stebi, kaip jo bendraamžius išneša su neštuvais. Laimės sąvoka palaipsniui pereina nuo reliatyvios, iki išgalvotos, ir galiausiai iki neegzistuojančios.

 Tad jeigu visi mes esame viename kelyje, vedančiame į bedugnę, koks skirtumas, kaip iki ten nusigausime: būdami socialiniais darbuotojais ar vaikų prievartautojais?

Facebook komentarai:

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.