Warning: call_user_func_array() expects parameter 1 to be a valid callback, no array or string given in /home/semme/domains/kakava.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 286

A sample text widget

Etiam pulvinar consectetur dolor sed malesuada. Ut convallis euismod dolor nec pretium. Nunc ut tristique massa.

Nam sodales mi vitae dolor ullamcorper et vulputate enim accumsan. Morbi orci magna, tincidunt vitae molestie nec, molestie at mi. Nulla nulla lorem, suscipit in posuere in, interdum non magna.

„Must see“ kinas: Amores perros (A. G. Iñárritu, 2000 m.)

Ar jūs tikite atsitiktinumais? Ar manot, kad įvyksta tai, kas turi įvykti, o atsitiktinumai čia niekuo dėti? Šie klausimai man kyla kiekvieną kartą, kai žiūriu filmus-dėliones, kuriuose persipina  skirtingų žmonių istorijos, vienaip ar kitaip veikiančios kitų gyvenimus. Filmų-dėlionių erą kine pradėjo R. Altmanas su „Short Cuts“ (1993 m.), o tikrą jų bumą sukėlė meksikietis G. Iñárritu.


Kodėl filmas vertas dėmesio? „Amores perros“ (verčiamas „Meilė kalė“, nors pažodžiui teisingiau būtų „Meilės šunys“) yra pirmoji G. Iñárritu trilogijos dalis. Vėliau sekė per TV itin dažnai rodomas „21 Grams“ ir „Babel“. Daugelis geriausia šios trilogijos dalimi laiko būtent „Amores Perros“; po juostos pasirodymo filmų-dėlionių banga persirito per visą Europą. Atsirito ji ir iki Lietuvos su nepavykusiais „Nereikalingais žmonėmis“.

„Amores perros“ prasideda tarsi dar vienas filmas apie gangsterius – viena mašina pasiutusiu greičiu vejasi kitą, kurioje ant galinės sėdynės baigia nukraujuoti šou. Gaudynės baigiasi kraupia avarija. Po jos – filmo siužetas padalijamas į tris noveles, kurių gyvenimus vienaip ar kitaip palietė ši avarija. Tačiau visų trijų novelių veikėjus jungia ir šis tas daugiau – tai meilė,  nelaiminga meilė, ir išskirtinis rūpestis šunimis.

Statant filmus-dėliones yra labai lengva paslysti, nes jų scenarijai būna itin kompleksiški; nelengva vienu metu kurti logiškus, charakteringus veikėjus ir tuo pačiu sekti, kad skirtingos filmo linijos įtikinamai susieitų. Bet G. Iñárritu su tuo iššūkiu puikiai susidoroja – filmo veikėjų portretai, ypač šunų apsuptyje gyvenančio Chivo, labai ryškūs.

„Amores perros“ kompleksiškas netik savo struktūra, bet ir keliamomis asociacijomis.  G. Iñárritu sugebėjo įtikinamai pavaizduoti skirtingų Meksikos klasių atstovus, kuriuos skiria požiūris į aplinkinius žmones, pinigus, socialinę padėtį, tačiau vienija meilės troškimas.

Įsimintiniausia scena. Finalinė filmo scena, atnešanti susitaikymą, pasiryžimą keisti savo gyvenimą ir, galbūt, šviesesnį rytojų vienam iš filmo herojų.



Frazė.
You and your plans. You know what my grandmother used to say? If you want to make God laugh… tell Him your plans.
Kam rekomenduojame? Mėgstantiems ieškoti ryšių ir priežasčių/tikintiems, kad visi esame susieti nematomomis gijomis/filmų, kurie sukrečia ir priverčia labiau atsigręžti į save bei aplinkinius, gerbėjams/pasiilgusiems intensyvaus veiksmo ir geros dramos derinio.

Facebook komentarai:

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.