Warning: call_user_func_array() expects parameter 1 to be a valid callback, no array or string given in /home/semme/domains/kakava.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 286

A sample text widget

Etiam pulvinar consectetur dolor sed malesuada. Ut convallis euismod dolor nec pretium. Nunc ut tristique massa.

Nam sodales mi vitae dolor ullamcorper et vulputate enim accumsan. Morbi orci magna, tincidunt vitae molestie nec, molestie at mi. Nulla nulla lorem, suscipit in posuere in, interdum non magna.

„Must see“ kinas: Sheltering Sky (B. Bertolucci, 1990 m.)

Į kino pasaulį dar paauglystėje įžengusio italų kino genijaus Bernardo Bertolucci skiriamuoju ženklu tapo provokacija, tiek erotinė, tiek kelianti intelektualinę sumaištį. Jo filmai – The Last tango in Paris, Last Emperor, Devecento –  kėlė skandalus, pasipiktinimą dėl erotinių scenų, bet ne ką mažiau provokavo ir intelektualiai, užčiuopdami esminius žmogiškosios būties klausimus. Tas žavi ir vėlyvesniame jo filme „The Sheltering Sky“, adaptuotame pagal to paties pavadinimo Paul Bowles romaną.

Kodėl filmas vertas dėmesio? „Sheltering Sky“ yra „kelio“ filmas, kuriame meistriškai persipina meilės ir mirties, nihilizmo ir noro gyventi, sugebėjimo atsitiesti ir po didžiausios netekties temos. Portas (akt. John Malkovich) su žmona Kit (akt. Debra Winger) ir jiems kompaniją palaikančiu draugu  keliauja į Afriką. Sutuoktiniai yra pavargę nuo civilizacijos, pavargę vienas nuo kito, į bendrakeleivio klausimą apie kelionės planus, Portas atsako – mano vienintelis planas yra jokio plano.

Jau pirmaisiais filmo kadrais, kuriuos palydi nuostabius garso takelius filmams kuriančio Ruyichi Sakamoto akordai, B. Bertolucci panardina į painią, Afrikos karščiu ir svetimumu persmelktą atmosferą. Kuo toliau ir giliau herojai keliauja į Sacharą – tuo sudėtingiau ir beviltiškiau viskas atrodo. Dykuma ir tiesiog hipnotizuojančiai Vittorio Storaro nufilmuoti jos kraštovaizdžiai savyje talpina visą šios istorijos kompleksiškumą ir kartu paprastumą.

„Sheltering sky“ yra labai harmoningas filmas; atrodo, tarsi tiek režisierius, tiek operatorius, tiek scenografistas, tiek filmo kompozitorius labai gerai vienas kitą suprato ir sukūrė itin organišką juostą, į kurią lengvai įsiliejo ir filmo aktoriai. Šiame filme jie tiesiog gyvena, keisdamiesi ir stebindami, atrasdami jėgų sukurti save iš naujo (akt. D. Winger)

Įsimintiniausia scena. Finaliniame filmo kadre stambiu planu rodomas romano „Sheltering sky“ autoriaus R. Bowles veidas, kuriame atsispindi ir egzistencinis tragizmas, ir priminimas, kaip svarbu vertinti ir skaičiuoti gyvenimo dovanojamas nuostabias akimirkas, nes jų skaičius ribotas.

Frazė. Turistai yra tie, kurie tik pradėję keliauti jau galvoja apie sugrįžimą į namus, tuo tarpu keliautojai gali ir apskritai negrįžti namo.

Kam rekomenduojame? Provokatyvaus, mąslaus ir vizualaus kino mėgėjams, mėgstantiems filmuose rasti ir patirti pačių įvairiausių, prieštaringiausių emocijų/nevengiantiems padiskutuoti apie gyvenimo tragizmą ir jo grožį/ aktoriaus J. Malkovich gerbėjams.

Facebook komentarai:

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.