Warning: call_user_func_array() expects parameter 1 to be a valid callback, no array or string given in /home/semme/domains/kakava.com/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 286

A sample text widget

Etiam pulvinar consectetur dolor sed malesuada. Ut convallis euismod dolor nec pretium. Nunc ut tristique massa.

Nam sodales mi vitae dolor ullamcorper et vulputate enim accumsan. Morbi orci magna, tincidunt vitae molestie nec, molestie at mi. Nulla nulla lorem, suscipit in posuere in, interdum non magna.

„Must see” kinas: The White Meadows (M. Rasoulouf, 2009 m.)

Vertinant šiųmetį „Kino pavasarį“ didelių nuostabų nebūta, tačiau ir nusivylimų išvengta. Bene įdomiausia buvo pažintis su Irano kinu – A. Kiarostami „Patvirtinta kopija“ ir vizualumu išsiskyrusiomis „Baltosiomis pievomis“, įsiminė ir Bolivijos „Pietinis rajonas“, nuolat ėjęs ratu per vienos aristokratų šeimos gyvenimą, rumunų „Aurora“ – darbas, kurio žiūrėjimas reikalauja kantrumo, tačiau po seanso apraizgo bandymais suvokti tai, kas įvyko. Šįkart plačiau – apie filmą-alegoriją „Baltosios pievos“, sukėlusį daug kalbų apie politinį Irano režimą.

Kodėl filmas vertas dėmesio? Žvejys Rahmatas jau 30 metų irstosi valtele tarp druska padengtų salų. Jo darbas – išgabenti mirusius salos gyventojus ir surinkti gyvųjų ašaras ir sielvartą, padėti susitaikyti su nehumaniškais vietos įstatymais, paskatinti vietinius pašnibždom į stiklinius indus išsakyti giliausius troškimus; jie patikimi vietiniam neužaugai, kuris iki saulėlydžio privalo juos saugiai nugabenti šulinyje gyvenančiai fėjai. Kiekvienoje saloje žvejo tyko vis kita istorija, kita asmeninė tragedija, tačiau individualumui čia vietos nėra, todėl privalai arba pritarti daugumos nuomonei (kaip kad dalininkas, nutapęs raudoną jūrą, prievartaujamas pasakyti, kad jūra yra mėlyna) arba būsi įkalintas.

Filmo stiprioji pusė – reto paveikumo ir fotogeniškumo vaizdai. Nufilmuotas Irano ežero Urmija, turinčio apie 100 salų, apylinkėse, jis  išties hipnotizuoja ir apgaubia akis rėžiančiu baltumu ir druskingumo kuriamu sūrumo bei padėties be išeities pojūčiu. Todėl savo prasmės ir įtaigumo kūrinys neprarastų, jei jo herojai  ir visai neprabiltų, galbūt net laimėtų, nes simbolius ir asociacijas „Baltosiose pievose“  galima semti saujomis. Tiesa, kai kurie jų pernelyg deklaratyvūs ir tiesmuki, nepaliekantys niuansų ir galimybės perskaityti kitaip. Priešingai, nei jau minėta A. Kiarostami „Patvirtinta kopija“, kurios kalbos, iš pradžių tarsi apie nieką, žiūrovą įtraukia į painų žaidimą ir verčia patikrinti savo nuostatas ir jomis suabejoti.

Daug ažiotažo pristatant filmą sukėlė žinia, kad jo kūrėjas M. Rasolouf kartu su kitu garsiu režisierium J. Panahi, montavusiu filmą, įkalinti dėl opozicijos rėmimo; jiems uždrausta 20 metų kurti filmus ir išvykti iš šalies. Irano kinas pastaruoju metu itin vertinamas ir festivaliuose mielai laukiamas. Jis atstovauja vienai iš nedaugelio sričių, kurios pozityviai pristato šią šalį tarptautiniu mastu.

Kam rekomenduojame? Metaforinio, simbolistinio kino mėgėjams, besidomintiems magiškuoju realizmu/pasiilgusiems egzotikos kine ir vertinantiems įsimintiną operatoriaus darbą/ Sekantiems kino tendencijas, naująsias kino bangas ir ieškantiems įdomesnių režisierių/Irano kino gerbėjams.

Facebook komentarai:

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.